užukaboris

1 užùkaboris sm. (1) NdŽ, ažùkaboris (r.) (1) Trgn, Ob žr. užkaboris: 1. Visokių griozdų primestas pilnas ažùkaboris Kp. Ažùkaborin lazdą pastačiau, niekas nepaims Šmn. Ažumesta kur ažùkaborin, o kiek aš pridūkau beieškodama Skdt. Teip aikštėj padėjau pinigus ažùkabory, net išsigandau, kad nepavogt Sdk. Pamatysi skrebus – mauk ažùkaborin Ktk. 2. Ut, Č Mūsų trobos tokiam ažùkabory, iš niekur nė nesmato Dgl. Utenoj žmonės iš visokių ažùkaborių suvažiavę Užp.